Kodėl „tėvukas“ sušiai, o ne „mamytės“?
Atidaryti savo restoraną, kuriame kiekvienas lankytojas pajus malonų maisto, atmosferos ir aptarnavimo poskonį – idėja, kilusi iš Ukrainos. Deja, ar laimei, svajonės taip ir liko. Žmonės sako: „Kur žmogus eina, viską su savimi nešasi“, – taip idėja rado vietą Lietuvoje.
Esame ukrainiečių šeima, atvykusi į Lietuvą pasisemti malonių įspūdžių iš jos grožio, kultūros ir įdomių tradicijų. Ir tuo pačiu tam, kad švęsčiau savo gimtadienį. Bet aplinkybės susiklostė taip, kad dabar visus savo planus įgyvendinsime Lietuvoje.
Kelionę čia pradėjome nuo pirmojo bendro darbo picerijos virtuvėje. Ten sutikome įdomių žmonių, pradėjome su jais mokytis kalbos, sužinojome apie šalies šventes, tradicijas, nacionalinius patiekalus. Anton net spėjo padirbėti SPA centro restorane Birštone. Ir tada paklausėme savęs: kodėl neįdėjus savo talento į savo verslą?
Anton Fedotov – ukrainietis virėjas, visą savo suaugusiojo gyvenimą studijavęs ir dirbęs kulinarijos srityje. Tačiau daugiau apie tai papasakosime kitame straipsnyje. Aš, Daria Fedotova, esu kalbos mokytoja, todėl pati mokausi lietuvių kalbos ir mokau savo vyrą. Sujungę žinias ir įgūdžius, nusprendėme atidaryti savo nedidelį verslą: Anton skaniai ir gražiai gamina maistą, aš priimu užsakymus ir aktyviai dalyvauju socialiniuose tinkluose.
Bet mes neketiname sustoti. Tai, ką turime dabar, yra pirmas ir labai svarbus žingsnis mūsų šeimai. Ir tada bus daugiau.
Ar dabar supranti, kodėl suši yra „tėvukas“? Anton į savo darbą žiūri ne tik atsakingai, bet ir su visu „tėvišku“ rūpesčiu ir meile. Nes “Tėvukas Suši” yra svajonė, o svajonės turi išsipildyti.
